Adomas Galdikas, Galva

Adomas Galdikas (1893–1969)
Galva
1933, pop., akvarelė, 49,5 x 64
Sign. AD: A. Galdikas 33

RETAS BRANDŽIOJO LAIKOTARPIO ADOMO GALDIKO KŪRINYS
Paveikslas sukurtas brandžiuoju Adomo Galdiko kūrybos laikotarpiu (1928–1940), kuriam būdingi virtuoziški eksperimentai, tapysenos gaivališkumas, tautinio savitumo ir objektų geometrinės konstrukcijos paieškos. Tuo metu intensyviai naujų saviraiškos būdų ieškantis menininkas susitelkė į paveikslo struktūrą ir žmogaus figūros geometrinę stilizaciją, tapė režisuotus natiurmortus su buitiniais daiktais, vaikų žaislais ir liaudies statulėlėms; jiems pritaikė formos skaidymo ir dekoratyvinio kubizmo principus. „Romantizmas dingo ir turi susiformuoti nauja pasauližvalga“, – teigė A. Galdikas pokalbyje Naujojoje Romuvoje (1933, Nr. 148, p. 868). Galbūt naujos „pasauližvalgos“ požymius ir jaučiame jo figūrinėse kompozicijose bei moterų atvaizduose, pasižyminčiuose ekspresyvumu ir dekoratyvinio kubizmo bruožais. Tai reta ir itin vertinga A. Galdiko kūrybos palikimo dalis, kuri dėl neįmantrios formos ir emocingumo siejama su lietuvių liaudies skulptūros tradicija (XX a. lietuvių dailės istorija: 1900 – 1940, t. 2, 1983, p. 56). Dar didesnę vertę šis paveikslas įgyja atsižvelgiant į kultūrinio gyvenimo kontekstą. Jo atsiradimas sutapo su ryškiu 4 deš. pradžios modernizmo proveržiu lietuvių tapyboje ir „Ars“ grupuotės, kurios nariu buvo A. Galdikas, pasirodymu. Dailininkas tokio pobūdžio darbus eksponavo pirmojoje (1931) ir antrojoje (1934) „Ars“ grupuotės parodoje Kaune, įvardydamas juos lakoniškai – „galvomis“.
Kūrinys priklauso 4 deš. A. Galdiko sukurtų moterų atvaizdų (Moteris su lelija, Moteris su gėlių vainiku) galerijai, tačiau, skirtingai nuo kitų šio žanro darbų, išsiskiria lakonišku, beveik schematišku piešiniu, dekoratyvumu, art deco bruožais. Emocinį paveikslo paveikumą lemia beveik visą plokštumą užimanti frontali moters galva, nutapyta spontaniškai, tarsi vienu atsikvėpimu. Iš geometrinių formų sukonstruotas atvaizdas skaidomas į drąsias kontrastingas plokštumas, pabrėžiant baltų ir juodų spalvų priešpriešą bei ypatingą žėrinčių akių žvilgsnį, kurio skvarbumą išryškina balti blikai juodose akyse. Stilizuotas veidas, rodos, atgyja, šypsosi, bendrauja. Portretui būdingas grafinis pradas, foną dengiantys horizontalūs potėpiai, papildyti ryškesniais lenktais teptuko mostais. Jausmų proveržį suvaldo tvirta portreto konstrukcija iš apskritimų (moters veido, galvos), pusapskritimio (pečių juostos) ir trikampio fone. A. Galdikas neilgai eksperimentavo su geometrinėmis figūromis. Greičiausia jos buvo tik trumpas tarpsnis romantikos ir vaizdų poetiškumo siekiančio menininko kelyje.
DR. Lijana Natalevičienė